2 Chronicles 30
1 Ahazas buvo dvidešimties metų, kai pradėjo karaliauti, ir šešiolika metų karaliavo Jeruzalėje; bet jis nedarė to, kas buvo teisinga VIEŠPATIES akyse, kaip jo tėvas Dovydas;
2 nes jis vaikščiojo Izraelio karalių keliais ir taip pat padarė nulietų atvaizdų Baalams.
3 Be to, jis smilkė Hinomo sūnaus slėnyje ir degino savo vaikus ugnyje pagal bjaurystes pagonių, kuriuos VIEŠPATS buvo išvaręs Izraelio vaikų akivaizdoje.
4 Taip pat jis aukojo ir smilkė aukštumose, ant kalvų ir po kiekvienu žaliuojančiu medžiu.
5 Todėl VIEŠPATS, jo Dievas, jį atidavė į Sirijos karaliaus ranką; o jie sumušė jį ir išvedė didelę jų minią nelaisvėn, ir nuvedė juos į Damaską. Jis taip pat buvo atiduotas į rankas Izraelio karaliaus, kuris jį sumušė didelėmis žudynėmis.
6 Nes Remalijo sūnus Pekachas per vieną dieną išžudė Judoje šimtą dvidešimt tūkstančių, visus, kurie buvo narsūs vyrai; nes jie buvo palikę VIEŠPATĮ, savo tėvų Dievą.
7 O Zichris, Efraimo galiūnas, užmušė karaliaus sūnų Maasėją, namų valdytoją Azrikamą ir Elkaną, antrąjį po karaliaus.
8 Ir Izraelio vaikai išsivedė nelaisvėn iš savo brolių du šimtus tūkstančių moterų, sūnų ir dukterų, ir taip pat paėmė iš jų daug grobio ir pargabeno grobį į Samariją.
9 Bet ten buvo VIEŠPATIES pranašas, kurio vardas buvo Odedas; ir išėjęs priešais kariuomenę, atėjusią į Samariją, jis jiems tarė: „Kadangi VIEŠPATS, jūsų tėvų Dievas, užsirūstino ant Judos, štai jis juos atidavė į jūsų rankas, o jūs juos žudėte su įniršiu, kuris pasiekia dangų.
10 O dabar jūs ketinate pasijungti Judos ir Jeruzalės vaikus vergais ir vergėmis; bet argi jūs patys neturite nuodėmių prieš VIEŠPATĮ, savo Dievą?
11 Taigi dabar paklausykite manęs ir sugrąžinkite belaisvius, kuriuos paėmėte nelaisvėn iš savo brolių; nes smarki VIEŠPATIES rūstybė yra ant jūsų“.
12 Tada kai kurie iš Efraimo vaikų galvų: Johanano sūnus Azarijas, Mešilemoto sūnus Berechijas, Šalumo sūnus Jehizkijas ir Hadlajo sūnus Amasa atsistojo prieš tuos, kurie parėjo iš karo,
13 ir jiems tarė: „Neįveskite čia belaisvių; nes atsižvelgiant į tai, kad mes jau nusikaltome VIEŠPAČIUI, jūs ketinate dar daugiau pridėti prie mūsų nuodėmių ir mūsų nusižengimų; nes mūsų nusižengimas yra didelis, ir smarki rūstybė yra prieš Izraelį“.
14 Taigi ginkluotieji paliko belaisvius ir grobį kunigaikščių ir viso susirinkimo akivaizdoje.
15 O vyrai, kurie buvo paminėti vardais, pakilę paėmė belaisvius ir visus jų nuoguosius apvilko iš grobio, aprengė juos ir apavė, pavalgydino, pagirdė, patepė juos ir, gabendami ant asilų jų silpnuosius, nuvedė juos į Jerichą, į Palmių miestą, pas jų brolius; paskui jie sugrįžo į Samariją.
16 Tuo metu karalius Ahazas siuntė pas Asirijos karalius, kad jam padėtų.
17 Nes vėl buvo atėję edomiečiai ir sumušę Judą bei išsivedę belaisvius.
18 Taip pat filistinai buvo įsiveržę į žemumos šalies ir pietų Judos miestus ir paėmę Bet-Šemešą, Ajaloną, Gederotą, Sokoją su jo kaimais, Timną su jos kaimais bei Gimzoją su jos kaimais; ir jie ten apsigyveno.
19 Nes VIEŠPATS nužemino Judą dėl Izraelio karaliaus Ahazo; nes jis apnuogino Judą ir labai nusižengė prieš VIEŠPATĮ.
20 O Asirijos karalius Tilgat-Pilneseras atėjo pas jį ir jį spaudė, bet nesustiprino.
21 Nes Ahazas paėmė dalį iš VIEŠPATIES namų, iš karaliaus namų ir iš kunigaikščių, ir davė tai Asirijos karaliui; bet jis jam nepadėjo.
22 Ir savo suspaudimo laiku jis dar labiau nusižengė VIEŠPAČIUI; šis yra tas karalius Ahazas.
23 Nes jis aukojo Damasko dievams, kurie jį sumušė; ir jis sakė: „Kadangi Sirijos karalių dievai jiems padėjo, todėl jiems aukosiu, kad jie man padėtų“. Bet jie buvo pražūtimi jam ir visam Izraeliui.
24 Ir Ahazas surinko Dievo namų indus, supjaustė Dievo namų indus, užrakino VIEŠPATIES namų duris ir pasidarė aukurų kiekviename Jeruzalės kampe.
25 Ir kiekviename Judos mieste jis padarė aukštumas, kad smilkytų kitiems dievams, ir jis kurstė VIEŠPATIES, savo tėvų Dievo, pyktį.
26 Na, o kiti jo darbai ir visi jo keliai, pirmi ir paskutiniai, štai jie surašyti Judos ir Izraelio karalių knygoje.
27 Ir Ahazas užmigo prie savo tėvų, ir jį palaidojo mieste – Jeruzalėje; bet jo nenešė į Izraelio karalių kapus; o jo sūnus Chezekijas karaliavo jo vietoje.